Kaip nustatoma menopauzė?
Ar yra specialus tyrimas ar rodiklis kuris padėtų tiksliai diagnozuoti, jog simptomus sukėlė menopauzė ar perimenopauzė, o ne tam tikros ligos ar sutrikimai? Deja, vieno tokio tyrimo nėra. Atrodytų, hormonų ištyrimas iš kraujo ir estrogeno sumažėjimo nustatymas turėtų patvirtinti diagnozę, tačiau praktikoje ne visada taip būna.
Mažėjant estrogeno ir progesterono kiekiui, smegenų liaukos išskiria vis daugiau FSH (folikulus stimuliuojančio hormono) ir LH (liuteinizuojančio hormono), taigi teoriškai kraujo tyrimuose turėtume stebėti padidėjusius FSH ir LH kiekius, bei mažėjančius estrogeno ir progesterono kiekius. Tačiau praktikoje, dėl nuolatinio hormonų koncentracijų kitimo bei svyravimo, hormonų ištyrimo nepakanka ir šis tyrimas negali būti pagrindinis diagnostikos kriterijus. Net populiarėjantys šlapimo testai, kuriais nustatomas FSH taip pat negali patikimai patvirtinti diagnozės – juos reikėtų atlikti 5 kartus kas keletą dienų bei vertinti kontekste.
Taip pat ir normalus hormonų kraujo tyrimo atsakymas nepaneigia (peri)menopauzės. Kita vertus, kraujo tyrimuose aptikus hormonų koncentracijos pakitimus, patyręs specialistas turėtų vertinti visą vaizdą – menopauzė patvirtinama tik atmetus kitas galimas simptomų priežastis.
Perimenopauzė nustatoma atliekant išsamią konsultaciją, nuodugniai įvertinus simptomus bei po detalaus ištyrimo atmetus kitas galimas simptomų priežastis.
Menopauzė patvirtinama retrospektyviai, praėjus 12 mėn po paskutinio menstruacijų ciklo.
Vis dėlto, (peri)menopauzės simptomai yra itin įvairialypiai: dažnai moterys susiduria ne tik su klasikiniais (karščio pylimas, ciklo pokyčiai ir pan.), bet ir su, rodos, visai nesusijusiais, apimančiais daugelį organų sistemų simptomais (nuo sąnarių skausmų ar širdies sutrikimų iki neurologinių bei psichikos problemų). Todėl kiekvieną pacientę labai svarbu nuodugniai įvertinti bei esant įtarimui, sudaryti individualų ištyrimo planą pagal vyraujančius požymius. Kartais, kol nustatoma (peri)menopauzė, prireikia ne tik įvairių tyrimų (pvz., kardiograma, ultragarsas, rentgenografija ir pan.), bet ir tam tikrų specialistų (pavyzdžiui, kardiologo, reumatologo, psichiatro ir kt.) konsultacijų. Kokius profilaktinius tyrimus verta atlikti šiuo periodu, rasite čia.
Savaitinis naujienlaiškis
Be šiukšlių laiškų. Tik naujausi leidiniai ir patarimai, įdomūs straipsniai bei išskirtiniai interviu – tiesiai į jūsų pašto dėžutę kiekvieną savaitę.
Rekomenduojami straipsniai
Atrinkome jums aktualiausius ir naudingiausius straipsnius – sužinokite daugiau apie dominančias temas ir gilinkite žinias kartu su MEDIHUB specialistais.