Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas: kodėl taip vyksta ir ką daryti?

Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas (kitaip dar vadinami vazomotoriniais simptomais) yra labai dažni perimenopauzėje ir menopauzėje. Kartais jie ateina su raudoniu, širdies permušimais, galvos svaigimu, o naktį su prabudimu šlapiu kaklu ir klausimu: „kodėl čia dabar vasara mano lovoje?“.

Jei jums staiga pasidaro karšta taip, lyg kažkas būtų įjungęs vidinį radiatorių, o po minutės jau ieškote šalto vandens ir atsegate palaidinę – sveiki atvykę į vieną dažniausių menopauzės „atributų“.

Kaip jos pasireiškia?

Karščio bangos dažniausiai trunka kelias minutes, bet intensyvumas labai individualus: vienoms tai tik trumpas „šilumos pliūpsnis“, kitoms stiprus prakaitavimas, po kurio reikia dušo ir persirengti.

Jos gali pasireikšti dieną ar naktį, arba ir dieną, ir naktį (naktinis prakaitavimas kartais būna net tada, kai dieną karščio bangų beveik nejaučiate).

Kodėl atsiranda karščio bangos?

Menopauzės metu hormonai (ypač estrogenas) svyruoja ir vėliau mažėja, o smegenų termoreguliacijos centras (hipotalamas) tampa „jautresnis“ temperatūros pokyčiams. Dėl to Jūsų kūnas į menkiausią šilumos signalą sureaguoja per stipriai: išsiplečia kraujagyslės, oda parausta, prasideda prakaitavimas. Mokslinėje literatūroje tai dažnai apibūdinama kaip „termoneutralios zonos susiaurėjimas“. (www.heart.org)

Kaip dažnai tai pasitaiko?

Net aštuonios iš dešimties  moterų perimenopauzės ir menopauzės metu patiria karščio bangas ar naktinį prakaitavimą, o daliai simptomai būna ryškūs ir varginantys. Vidutiniškai tai gali trukti 5-7 metus, bet 15 proc. moterų gali tęstis ilgiau nei 15 metų!

Kas gali pabloginti karščio bangas?

Dažniausi karščio bangas išprovokuoja:

• stresas ir įtampa,
• alkoholis (ypač vakare),
• kofeinas,
• karšti gėrimai,
• aštrus maistas,
• staigūs temperatūros pokyčiai,
• rūkymas,
• prastas miegas

Kartais, deja, banga ateina be jokios aiškios priežasties ir tai nebūtinai reiškia, kad jūs kažką darote blogai.

Karščio bangos – ne tik diskomfortas

Karščio bangos dažnai „tempia paskui save“ ir kitus dalykus:

• nerimą,
• nuovargį,
• nuotaikų svyravimus,
• smegenų rūką,
• prastesnę savijautą ar net depresijos simptomus,
• mažesnį pasitikėjimą savimi.

Kada verta į tai žiūrėti rimčiau?

Yra duomenų, kad dažnos ir ypač stiprios vazomotorinės apraiškos gali būti susijusios su didesne širdies-kraujagyslių rizika ir kai kuriais rizikos veiksniais (pvz., kraujospūdžiu) ateityje. Tai nereiškia, kad karščio bangos „sukelia“ širdies ligas, bet tai gali būti ženklas, kad jūsų organizmo kraujagyslių sistema yra jautresnė ir verta ją įvertinti. (Ovid)

Todėl nereikia tyliai kentėti. Net jei neketinate vartoti pakaitinės hormonų terapijos – vis tiek verta ateiti į konsultaciją, kad:

• įvertintume simptomų sunkumą,
• atmestume kitas priežastis,
• patikrintume širdies-kraujagyslių rizikos faktorius (kraujo spaudimą, gliukozę, lipidus ir pan.),
• parinktume realiai veikiančias priemones.

Ką galite daryti jau dabar (praktiniai patarimai)

Kasdienybėje

• Rinkitės lengvus, „kvėpuojančius“ drabužius, rengkitės sluoksniais.
• Natūralūs audiniai (medvilnė, linas, bambukas) 
• Darbe, jei galite: vėdinkite patalpą, turėkite mažą ventiliatorių.
• Turėkite atsarginę palaidinę (taip, kaip turime skėtį, jeigu kartais prireiktų)

Miegui

• Miegamasis vėsesnis, kuo tamsesnis.
• Medvilninė patalynė, lengvesni naktiniai.
• Jei prakaituojate naktį: šalia pasidėkite rankšluostį ar atsarginius marškinėlius.

Trigerių valdymas

• Bent 2 savaites pabandykite sumažinti arba visiškai atsisakyti alkoholio (ypač jei vargina naktinis prakaitavimas).
• Kofeiną ribokite po pietų (kai kurioms moterims net ir rytinė kava)
• Stebėkite, ar aštrus maistas / karšti gėrimai provokuoja, galite turėti simptmų dienoraštį.

Judėjimas

• Reguliarus, jūsų kūnui tinkamas judėjimas dažnai mažina simptomų intensyvumą. Efektyviausiai veikia jėgos pratimai, pratimai su svoriais ir joga, bet bet koks fizinis aktyvumas, net ir kelios minutės, yra geriau negu nieko.

Gydymo galimybės (kai norisi daugiau nei „pakentėkite“)

Jei simptomai vidutiniai ar sunkūs, yra veiksmingų medicininių sprendimų. Dažniausiai aptariama:

• menopauzės hormonų terapija (MHT) – efektyviausia priemonė vazomotoriniams simptomams, jei nėra kontraindikacijų;
• nehormoninės alternatyvos (kai hormonų vartoti negalima arba nenorite) – parenkamos individualiai, pavyzdžiui, puikių rezultatų galima pasiekti taikant kognityvinę elgesio terapiją (psichologo konsultacija);
• papildomi sprendimai, jei kartu yra nerimas, miego sutrikimai, širdies permušimai ar pan.

Svarbiausia: sprendimas neturi būti „viskas arba nieko“. Kartais užtenka kelių tikslių korekcijų, kartais reikia platesnio plano.

Kada tikrai verta kreiptis pagalbos?

Į menopauzės specialistą derėtų kreiptis, jei:

• karščio bangos dažnos, stiprios, trukdo miegui ar darbui,
• atsirado ryškūs širdies permušimai, svaigimas, dusulys,
• labai prastėja nuotaika, didėja nerimas,
• jūs tiesiog nebenorite gyventi nuolat kentėdamos.

Jūs neturite užsitarnauti pagalbos. Menopauzė nėra testas, kur laimi ta, kuri ištveria tyliausiai.