Kodėl menopauzėje pasikeičia kūno kvapas?

Kvapo pasikeitimas – tai viena iš tų temų, apie kurias moterys dažnai kalba tyliai – beveik pašnibždomis.

„Atrodo, kad pradėjau kitaip kvepėti.“
„Naudoju tą patį dezodorantą, bet jis nebeveikia.“
„Ar čia normalu?“

Taip. Tai gali būti visiškai normalu. Ir ne, tai neturi nieko bendro su higiena.

Perimenopauzėje ir menopauzėje keičiasi ne tik ciklas ar nuotaika. Keičiasi ir oda, prakaitavimas, mūsų bakterijos (mikrobiomas) – o kartu ir kūno kvapas.

Pažiūrėkime, kas iš tikrųjų vyksta.

Kūno kvapas – tai ne tik prakaitas

Prakaitas pats savaime beveik neturi kvapo. Kvapas atsiranda tada, kai odos bakterijos skaido prakaito sudedamąsias dalis – baltymus, riebalus, kitas medžiagas.

Taigi kūno kvapą lemia:

• prakaito liaukų aktyvumas
• odos bakterijų sudėtis
• hormonai
• odos pH
• stresas
• metabolizmas

O menopauzėje visi šie dalykai šiek tiek pasikeičia.

1. Estrogenų sumažėjimas ir odos pokyčiai

Estrogenai daro įtaką:

• odos storio
• drėgmės
• kolageno kiekiui
• riebalų išsiskyrimui
• odos pH

Kai estrogenų mažėja:

• oda tampa plonesnė ir sausesnė
• pasikeičia jos rūgštingumas
• kinta bakterijų pusiausvyra

O kai keičiasi bakterijos – keičiasi ir kvapas. Daugelis moterų apibūdina jį kaip „aštresnį“, „stipresnį“ ar tiesiog „kitokį nei anksčiau“. Tai ne įsivaizdavimas, bet mūsų biologija.

2. Stresas ir adrenalino prakaitas

Perimenopauzė dažnai yra hormonų chaoso laikotarpis. Kai kiaušidžių hormonai svyruoja, organizmas labiau remiasi antinksčių veikla. O tai reiškia – daugiau kortizolio ir adrenalino. Šie hormonai aktyvina apokrinines prakaito liaukas (ypač pažastyse ir kirkšnyse).

Šių liaukų išskiriamas prakaitas yra baltymingesnis – o tai reiškia, kad bakterijos turi daugiau „maisto“, iš kurio gaminami stipresnio kvapo junginiai. Be to, streso prakaitas “kvepia” kitaip nei prakaitas nuo karščio ar sporto.

O menopauzėje moterys dažnai yra:

• labiau pavargusios
• jautresnės
• blogiau miega
• patiria daugiau nerimo

Visa tai sustiprina efektą.

3. Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas

Dažnas prakaitavimas keičia odos mikroaplinką. Daugiau drėgmės + pasikeitusi bakterijų sudėtis = kitoks kvapas. Ypač tai juntama:

• pažastyse
• po krūtimis
• kirkšnyse
• galvos odoje

4. Santykinis androgenų padidėjimas

Nors testosterono kiekis taip pat mažėja, estrogenų kritimas yra staigesnis. Dėl to susidaro santykinė androgenų (“vyriškų” hormonų) dominavimo situacija. Androgenai skatina:

• riebalinių liaukų aktyvumą
• apokrininių liaukų veiklą

Tai gali suteikti kvapui „muskuso“, stipresnį ar aštresnį atspalvį. Svogūno tipo kūno kvapas dažniausiai atsiranda dėl sieros turinčių junginių, kurie susidaro, kai odos bakterijos skaido baltymingesnį prakaitą, ypač iš apokrininių liaukų (pažastyse, kirkšnyse). Perimenopauzėje sumažėjus estrogenams ir padidėjus streso hormonų svyravimams, keičiasi odos pH ir mikrobiomas, todėl šios bakterijos gali daugintis aktyviau ir kvapas tampa aštresnis.

5. Metaboliniai pokyčiai

Vidutiniame amžiuje dažniau atsiranda:

• insulino atsparumas
• kūno sudėties pokyčiai
• kepenų metabolizmo lėtėjimas

Kartais tai gali šiek tiek pakeisti organizmo išskiriamų medžiagų kvapą. Bet jei kvapas tampa labai stiprus, salstelėjęs ar neįprastas, verta pasitikrinti gliukozę, skydliaukę ar kitus rodiklius. 

O kaip dėl intymios zonos kvapo?

Tai atskira ir labai svarbi bei jautri tema. Sumažėjus estrogenams:

• pakyla makšties pH
• sumažėja laktobacilų
• pakinta mikroflora

Dėl to gali atsirasti kitoks kvapas, kuris dažnai klaidingai palaikomas infekcija. Jei kartu yra sausumas, perštėjimas ar diskomfortas, labai tikėtina, kad tai yra urogentitalinis menopauzės sindromas.

Vietiniai makšties estrogenai dažnai atkuria normalią terpę ir kartu normalizuoja kvapą.

Kada reikėtų sunerimti?

Kreiptis į gydytoją verta, jei:

• kvapas staiga tapo labai stiprus ir nemalonus
• atsirado žuvies kvapas (galima bakterinė vaginozė)
• juntamas stiprus deginimas ar išskyros
• kvapas saldus ar acetoninis (reikia atmesti metabolines priežastis)

Tačiau daugeliu atvejų tai yra peri/menopauzės hormoniniai pokyčiai.

Ką galima padaryti praktiškai?

• Rinktis švelnius, pH subalansuotus prausiklius
• Nenaudoti agresyvių antibakterinių priemonių kasdien
• Rūpintis miego kokybe ir streso mažinimu
• Esant insulino atsparumui – dirbti su mityba ir jėgos treniruotėmis
• Intymioje srityje – spręsti makšties sausumą ir urohžgenitalinį sindromą, jei jis yra
• Kartais gali padėti pakatinė hormonų terapija (PHT)

Ir svarbiausia – suprasti, kad tai nėra „nešvarumo“ ženklas, bet mūsų kūno prisitaikymas prie naujų sąlygų ir hormoninės aplinkos.

Pabaigai

Menopauzė keičia mūsų kūną. Kartais subtiliai, kartais gana akivaizdžiai. Pasikeitęs kūno kvapas gali būti vienas iš tų pokyčių.

Tai nėra higienos problema.
Tai nėra „senatvės ženklas“.

Tai yra hormonų fiziologija.

Ir dažniausiai, stabilizavus hormoninę aplinką ir sumažinus stresą, situacija pagerėja. Jei jaučiate, kad pokytis jus trikdo – apie tai galima ir reikia kalbėti, nes menopauzė – tai ne tylus kentėjimas, o etapas, kurį galima išgyventi informuotai ir ramiai.