Kodėl menopauzės laikotarpiu sutrinka miegas?

Miego sutrikimas yra itin būdingas menopauzės ir perimenopauzės požymis.

Atsibundate naktį ir nebegalite užmigti? Prabundate daug kartų, kartais net su nerimu? Sunkiau užmigti? O gal lyg ir išsimiegate, bet vistiek atsikeliate pavargusi?

Jei tai pažįstama – jūs ne viena. Miego sutrikimai yra vienas dažniausių perimenopauzės ir menopauzės simptomų, ir jie turi labai aiškų biologinį pagrindą.

Miego sutrikimai yra pats dažniausias (ir dažniausiai vienas pirmųjų) šio laikotarpio simptomų. Tuo tarpu karščio bangos ir prakaitavimai yra tik ketvirtoje vietoje!

Prieš pradedant imtis veikmsų, labai svarbu suprasti, kas gi darosi su mūsų organizmu.

Kas keičiasi organizme?

Menopauzės pereinamasis laikotarpis – tai ne tik menstruacijų pabaiga. Tai laikotarpis, kai keičiasi hormonų pusiausvyra, o kartu ir miego reguliavimo mechanizmai.

Pagrindiniai „žaidėjai“ čia yra du hormonai:

Progesteronas
Tai hormonas, kuris natūraliai ramina nervų sistemą ir padeda užmigti. Peri/menopauzėje jo lygis dažnai krenta pirmasis. Dėl to:

• sunkiau užmigti,
• miegas tampa paviršutiniškas,
• dažniau pabundama naktį.
• didesnis bendras nerimas 
• Simptomai gali ypač pablogėti savaitę prieš mėnesines (perimenopauzės metu)

Estrogenas
Estrogenas padeda palaikyti stabilų miego ritmą ir kūno temperatūros kontrolę. Jam svyruojant ar mažėjant:

• atsiranda karščio bangos ir naktinis prakaitavimas,
• sutrinka miego struktūra,
• dažnėja ankstyvi prabudimai.

Temperatūros reguliavimo problema

Smegenyse yra centras (hipotalamas), kuris reguliuoja kūno temperatūrą. Menopauzės metu jis tampa jautresnis net nedideliems temperatūros pokyčiams. Tai vadinama termoneutralios zonos susiaurėjimu.

Rezultatas – staigus karščio pojūtis naktį, prakaitavimas, pabudimas. Net jei epizodas trunka trumpai, jis „išmuša“ iš gilaus miego fazės.

Dažnai kūnas šį pokytį pajaučia dar prieš pačią karšio bangą, ir prabundame dar jai net neprasidėjus.

Stresas, nerimas ir naktiniai prabudimai

Hormoniniai pokyčiai daro nervų sistemą jautresnę stresui. Dėl to lengviau kyla nerimas, didėja kortizolio (streso hormono) lygis, dažnesni prabudimai apie 3–4 val. ryto.

Dažna situacija: fiziškai pabundate, o tada „įsijungia galva“ – mintys, planai, rūpesčiai. Tai labai būdinga menopauzės laikotarpiui.

Melatonino mažėjimas

Su amžiumi natūraliai mažėja melatonino – hormono, kuris reguliuoja miego–būdravimo ritmą. Menopauzės metu šis procesas dar labiau paspartėja, todėl miegas tampa trumpesnis, sunkiau išlaikyti gilų miegą, o organizmas prasčiau prisitaiko prie miego režimo pokyčių.

Kodėl svarbu į tai reaguoti?

Prastas miegas nėra „smulkmena“. Ilgalaikiai miego sutrikimai gali:

• stiprinti nuovargį ir smegenų rūką,
• didinti nerimą ir nuotaikų svyravimus,
• didinti širdies ir kraujagyslių ligų, metabolinių sutrikimų riziką,
• silpninti imunitetą ir gyvenimo kokybę.

Todėl svarbu ne tiesiog „iškentėti“, o ieškoti sprendimų.

Ką daryti toliau?

Gera žinia – miego sutrikimus menopauzės metu galima reikšmingai pagerinti. Tam dažniausiai reikia suprasti priežastis ir koreguoti gyvenimo būdą. Na, o kai kurioms moterims svarbu aptarti ir medicinines galimybes (įskaitant pakaitinę hormonų terapiją) su gydytoju.

Kitame straipsnyje aptarsime praktinius, realiai veikiančius sprendimus, kuriuos naudojame savo klinikinėje praktikoje: nuo miego įpročių ir nervų sistemos ramybės iki hormoninių ir nehormoninių gydymo būdų. (Kaip pagerinti miegą perimenopauzės ir menopauzės metu)

Jei miegas tapo problema – tai ženklas, kad organizmas prašo pagalbos. Ir į jį verta įsiklausyti.