Išsamiau apie hormonus
Pagrindinė priežastis, kodėl ištinka (peri)menopauzė, yra lytinių hormonų gamybos mažėjimas. Baigiantis reprodukciniam amžiui, kiaušidžių veikla palaipsniui silpsta, ir dėl to gaminama vis mažiau hormonų. Šie hormonai atsakingi ne tik už vaisingumą, bet ir dalyvauja daugybėje kitų organizmo procesų. Todėl jų koncentracijos svyravimai ar trūkumas sukelia įvairius, dažnai netikėtus simptomus.
Taigi, kokie yra pagrindiniai lytiniai hormonai ir už ką jie atsakingi?
Estrogenai
Moterų organizme gaminami trys pagrindiniai estrogenai: estradiolis, estronas ir estriolis.
- Estradiolis – pagrindinis reprodukcinio amžiaus hormonas, gaminamas kiaušidėse. Jo kiekis ženkliai sumažėja po menopauzės.
- Estriolis – daugiausiai gaminamas nėštumo metu.
- Estronas – silpniausias estrogenas, kuris po menopauzės daugiausia gaminamas antinksčiuose ir riebaliniame audinyje. Deja, jis neturi visų stiprių estradiolio apsauginių savybių.
Kalbėdami apie estrogeną, dažniausiai turime omenyje būtent estradiolį. Tai ne tik reprodukcinis hormonas, bet ir svarbus apsauginis reguliatorius: jis dalyvauja gliukozės, riebalų, kalcio apykaitoje, mažina uždegiminius procesus. Kai estrogeno kiekis sumažėja, suaktyvėja streso hormonai (pvz., kortizolis) bei kiti uždegimą skatinantys veiksniai.
Dėl šių pokyčių kai kurie autoriai menopauzę vadina net „uždegiminiu procesu“, apimančiu daugelį organų sistemų. Todėl nenuostabu, kad (peri)menopauzės metu:
- gali paūmėti anksčiau turėtos lėtinės ligos,
- sudėtingesnė tampa cukrinio diabeto kontrolė,
- atsiranda gliukozės tolerancijos sutrikimai ar atsparumas insulinui,
- prasideda osteoporozė, raumenų nykimas,
- didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika,
- lengviau kaupiasi visceralinis riebalinis audinys, progresuoja nutukimas,
- atsiranda nervų sistemos pokyčių, siejamų ir su Alzheimerio ligos rizika.
Progesteronas
Reprodukcinio amžiaus metu progesteroną gamina kiaušidės po ovuliacijos, o nėštumo metu – placenta. Pagrindinė jo funkcija – paruošti gimdą galimam nėštumui.
Tačiau progesteronas svarbus ne tik reprodukcijai. Jis glaudžiai susijęs su psichikos sveikata ir miego kokybe. Menopauzės metu, mažėjant progesterono gamybai, dažniau pasireiškia:
- nerimo sutrikimai,
- nemiga,
- nuotaikos svyravimai ir dirglumas.
Androgenai (testosteronas)
Dažnai manoma, kad androgenai yra tik „vyriški hormonai“, tačiau jie svarbūs ir moterų organizmui. Juos gamina kiaušidės, antinksčiai ir, kiek mažiau, riebalinis audinys.
Pagrindiniai androgenai moterims yra:
- Testosteronas,
- Androstenedionas (kitų hormonų pirmtakas),
- Dehidroepiandrosteronas (DHEA).
Androgenai atlieka kelias svarbias funkcijas:
- dalyvauja psichologiniuose procesuose, palaiko libido,
- padeda išlaikyti energiją, motyvaciją,
- skatina raumenų augimą ir stiprumą.
Androgenų trūkumas dažniausiai pasireiškia jau postmenopauzėje. Tuo tarpu perimenopauzėje, kai estrogenų mažėja greičiau nei androgenų, jų santykis tampa reliatyviai didesnis. Dėl šios priežasties gali atsirasti „vyriškiems“ hormonams būdingų požymių:
- plaukuotumo padidėjimas veido, kaklo ar krūtinės srityje,
- galvos plaukų slinkimas,
- aknė,
- svyruojantis libido.
Estrogenai, progesteronas ir androgenai yra tarpusavyje susiję hormonai, kurie reguliuoja ne tik vaisingumą, bet ir daugybę organizmo funkcijų. Jų mažėjimas menopauzės metu paaiškina, kodėl simptomai tokie įvairūs – nuo miego ir nuotaikos sutrikimų iki kaulų, širdies ar odos problemų.
Kuo geriau suprasime hormonų vaidmenį, tuo lengviau bus priimti sprendimus, kaip pasirūpinti savo sveikata šiame gyvenimo etape.
Savaitinis naujienlaiškis
Be šiukšlių laiškų. Tik naujausi leidiniai ir patarimai, įdomūs straipsniai bei išskirtiniai interviu – tiesiai į jūsų pašto dėžutę kiekvieną savaitę.
Rekomenduojami straipsniai
Atrinkome jums aktualiausius ir naudingiausius straipsnius – sužinokite daugiau apie dominančias temas ir gilinkite žinias kartu su MEDIHUB specialistais.